Kompozitorius, vargonininkas, chorvedys Juozas Naujalis (1869-1934) kūrybinį kelią pradėjo XIX amžiaus pabaigoje ir savo veikla bei kūryba pelnė lietuvių muzikos patriarcho vardą. Juozo Naujalio kompozicijų, ypač dainų, reikšmė lietuvių muzikos istorijoje labai didelė. Dainingos, lengvai įsimenamos melodijos skambėjo visoje Lietuvoje nacionalinio sąmonėjimo laikais, o „Lietuva brangi“ tapo tikra tautos giesme. Juozas Naujalis nuveikė daug reikšmingų darbų. Kaune įsteigė vargonininkų ir chorvedžių kursus, 1919 m. – muzikos mokyklą, kuri po metų buvo suvalstybinta, o 1933 m. pertvarkyta į konservatoriją, įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną, ėmė leisti pirmąjį lietuvišką muzikos laikraštį „Vargonininkas“, kurį laiką dirbo muzikos mokyklos direktoriumi, vadovavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijai. Juozas Naujalis subūrė slaptą „Dainos“ chorą, išaugusį į „Dainos“ draugiją, kuri suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant lietuvių tautinę muziką: 1905 m. surengė pirmąjį viešą lietuvišką vakarą, 1924 m. – pirmąją Lietuvos dainų šventę, kurios vyriausiasis dirigentas buvo pats Juozas Naujalis.
